Tauta neverta savo žemės, savo Tėvynės, jei savo darbais

dar labiau pagražintos nepaliktų jos ainiams.

Lietuvos miškų patriarchas Povilas Matulionis

Klausydamiesi tylaus tėviškės miškų ošimo, pavasarį palydimo nepakartojamo paukščių

čiulbesio, girios prieglobstyje pasitikdami nuostabius saulėtekius, kartais tylūs ir

susikaupę, kartais kupini energijos ir jėgų, mes, miškininkai, gal būt dažniau

susimąstome apie mus supančias girias. Daug amžių miškai maitino ir gynė

mūsų protėvius, senelius, tėvus...

Suprasdami, kiek žmogus skolingas mūsų globėjams, tyliems ir neišduodantiems

miškams, Tauragės miškininkai su pagarba ir pasididžiavimu vykdo šventą žmogaus

pareigą - palikti savo vaikams, anūkams bei ateities kartoms mums patikėtus

miškus dar gražesnius bei turtingesnius, pilnus įvairios gyvybės.

Miškų urėdas Paulius Martinavičius