Gegužės mėnesį Lietuvos žemės ūkio universitetas organizavo septynioliktą, tarptautinę mokslinę – praktinę konferenciją ,,Žmogaus ir gamtos sauga 2011“. Š.m. gegužės 13 dieną Tauragės miškų urėdijoje vyko minėtos konferencijos seminaras ,,Tausojantis gamtos išteklių naudojimas miškininkystėje“. Jo tikslas buvo susipažinti su Tauragės miškų urėdijos veikla ir atliekamais darbais. Konferencijos dalyvių tarpe daugumą sudarė ne miškininkai. Pagal mokslinius laipsnius dalyvavo nuo magistrantų iki profesorių. Juos pasitiko Tauragės miškų urėdijos vyr.miškinkas Antanas Gaudiešius ir vyr.inžinierius Raimondas Matemaitis.

Seminaro dalyviai pirmiausia atvyko į Laukėsos durpyną, kur siauriojo geležinkelio traukinuku buvo nuvežti į durpių kasimo vietą. Laukėsos durpynas savo veiklą pradėjo 1965 metais. Jam buvo skirta 2 tūkstančiai hektarų žemės. Durpių klodai yra 4-5 m gylio. Eksploatuojant dabartiniais tempais atsargų užtektų 60-70 metų. Durpės susidarė labai pamažu – vieno centimetro sluoksnis užauga per 200 metų. Šiuo metu durpės kasamos tūkstančio ha plote. Kitas plotas išeksploatuotas ar dar nepradėtas eksploatuoti. Kaip ir kasmet iš darbo biržos įmonė sezoniniams darbams kvies arti šimto žmonių – vartyti gabalinėms durpėms, taip pat reikės ir mechanizatorių. Laukėsoje išgautos durpės pasklinda po platųjį pasaulį. Jas gabena net į Australiją.

Važiuojant per Karšuvos girią buvo pristatomos joje esančios gamtos vertybės. Šita giria sudaro vientisą masyvą ir užima apie 44 tūkstančius hektarų. Priklauso Tauragės ir Jurbarko miškų urėdijoms. Joje yra ES saugoma teritorija Natūra 2000. Šioje girioje pastoviai gyvena 5-6 lūšys, juodieji gandrai, kitos retos ar nykstančios augmenijos ir gyvūnijos rūšys.

Seminaro dalyviai trumpam užsuko į Karšuvos girios viduryje įsikūrusio Viešvilės valstybinio rezervato direkciją. Rezervatas įkurtas apsaugoti unikalią Artosios ir Didžiosios Plynios (apie 1300 ha ploto) ir Viešvilės upelio gamtą. Mininėtos pelkės būtų susilaukusios kitoje kelio Tauragė – Jurbarkas esančios savo sesės Laukėsos pelkės likimo – būtų pradėtos eksploatuoti durpės. Pelkes nuo pavertimo durpynu išgelbėjo 1960 m. įsteigtas Artosios ornitologinis draustinis ir 1974 Viešvilės upelio ichtiologinis draustinis. Nuo 1986 metų rezervato steigimo dokumentai gulėjo valdininkų stalčiuose.Rezervatas buvo įsteigtas 1991 metais jau atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Tai ketvirtas ir jauniausias rezervatas Lietuvoje. Visas jo plotas sudaro 3216 ha. 1993 metais Viešvilės rezervatas įtrauktas į RAMSAR konvencijos vertingiausių pasaulio šlapžemių sąrašą. Nuo 2007 m. Rezervatas yra įtrauktas į Europos Bendrijos svarbos  saugomų gamtinių teritorijų tinklą Natura 2000 kaip natūralių buveinių apsaugai svarbi teritorija. Rezervato direkcijoje LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius prisipažino dar nebuvęs Viešvilės rezervate ir tvirtai pažadėjo į jį atvykti kartu su studentais.

Kitas svečių sustojimas Pagramančio regioninio parko teritorijoje esančioje Tauragės miškų urėdijos stovyklavietėje ,,Lakštingalų slėnis“. Svečiai stebėjosi miškininkų išpuoselėtu slėniu. Įdėmiai klausėsi Pagramančio regioninio parko direktoriaus Vaidoto Šliogerio ir Pagramančio girininko Žydrūno Samoškos. Tauragės miškų urėdija su ES pagalba planuoja atnaujinti ,,Lakštingalų slėnį“. Tam paraiška jau pateikta. Regioninis parkas baigia įrengti 35 kilometrų dviračių trasa. Ji eina gražiausiomis parko vietomis – Akmenos upės kraštovaizdžio draustinio su upės šlaitų atodangomis ir rėvomis, Lylavos upelio hidrografinio draustinio teritorijomis. Pagramančio miškuose peri reti paukščiai – jūriniai ereliai, juodieji gandrai, gervės. Miškų urėdija ir regioninis parkas glaudžiai bendradarbiauja. Pavyzdžiui urėdija įrengia rekreacinį taką, o parkas įrengia informacinius stendus tame take.

Iš ,,Lakštingalų slėnio“ seminaro dalyviai nuvyko į Pagramančio girininkijos 39 kvartalą. Ten prieš tris metus buvo atliktas atvejinis kirtimas. Iš eglyno su beržais ir drebulėmis buvo iškirsti minkštieji lapuočiai ir ryškiai atsilikusios augimu eglės. Tauragės miškų urėdijos vyr.miškininkas Antanas Gaudiešius pristatė, kad atliktas trijų atvejų atvejinio kirtimo pirmas atvejis. Iš 1 ha iškirsta 70 ktm medienos. Miškininkai vis dar susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į miško kirtimus, nors Tauragės miškų urėdija kerta mažiau negu kasmet priauga medienos, todėl medienos atsargos miškuose tik didėja. Tačiau žmogui atvykstančiam į pamėgtą vietą miške  uogauti ar grybauti ir radus mišką toje vietoje plynai iškirstą, kyla priešiškumas miškininkams. Siekiant išvengti visuomenės nepasitenkinimo ir paimti miške užaugusį ,,derlių“, miškininkai plačiau pradėjo naudoti atvejinius kirtimus, kai brandus miškas palaipsniui iškertamas ir natūraliai atauga.Tai gamtai artimas ūkininkavimas. Nors šis būdas brangesnis už plynus miško kirtimus, šiuo metu juo Tauragės miškų urėdijoje kasmet kertama nuo 100 iki 150, net 200 ha priklausomai nuo sėklinių metų. Plynai kasmet kertama apie 300 ha miško. Svečiai pastebėjo, kad kirtimas atliktas tikrai gerai. Palikti medžiai tolygiai išsidėstę visame plote, jie nepažeisti.

Vykstant per Pagramančio girininkijos miškus, sustota pernai atliktame retinimo kirtimo sklype. Kultūrinės kilmės 23 metų eglynėlyje su pavieniais ąžuoliukais buvo iškirsti juos stelbti bandę minkštieji lapuočiai.

Svečių autobusas per Balskuose esančią Jūros upės užtvanką, prie kurios pastatyta ir antra pagal galingumą Lietuvoje hidroelektrinė, pervažiavo į Balskų girininkiją. Ten 219 šios girininkijos kvartale stebėjo plynai mišką kertančią urėdijos pernai įsigytą medkirtę ,,John Deere“. Atvykusius pasitiko Balskų girininkas Eugenijus Aurila, kaip priklauso pagal darbų saugos instrukcijas kirtavietėse, užsidėjęs šalmą. Nors dauguma svečių inžinerinių disciplinų mokslininkai, nemažai jų dar nebuvo matę šios mašinos dirbant realiomis sąlygomis. Visi buvo susižavėjęstebėdami, kaip galinga mašina akimirksku nupjauna dideli medį, greitai nugeni šakas, sumesdama jas ant valksmo, tuo pasiruošdama sau kelią, nes daugiau kaip du trečdaliai miškų Tauragėje drėgni. Mašina nemažindama tempo supjausto nugenėtą medį į galimus pagaminti sortimentus, juos išdėliuodama, taip kad būtų, kuo lengviau paimti medvežei. Medkirtę sustabdžius, pasipylė klausimai jos operatoriui Žydrūnui Vorochui. Svečiai domėjosi techninėmis subtilybėmis. Paklaustas ar pakankamai apšvietimas naktį, nes medkirtė dažnai dirba ir naktį ir operatoriai keičiasi pamainomis, operatorius Žydrūnas atsakė, kad nors nėra taip šviesu kaip dieną, tačiau darbą atlikti kokybiškai galima. Buvo prisiminta, kad ši medkirtė buvo nugabenta į Švenčionėlių miškų urėdiją, kur prie pat Baltarusijos sienos talkininkavo kolegoms šalinant pernykščio škvalo padarinius. Improvizuotame trumpame aptarime surengtame plyno kirtimo biržėje, buvo prieita nuomonės, kad efektyvus valstybinis miškų ūkis, turi būti aprūpintas šiuolaikine našia technika ir nepriklausyti nuo rangovų malonės.

Baigdami visą dieną trukusį apsilankymą Tauragės miškų urėdijoje svečiai nuvyko į Balskų girininkijoje ir Pagramančio regioninio parko teritorijoje esančią Plynosios aukštapelkę. Į ją veda urėdijos įrengtas 1,6 km ilgio pažintinis takas. Tai vienas iš keturių urėdijos teritorijoje esančių pažintinių takų. Plynosios takas prasideda prie Tauragės – Balskų kelio. Greta kitoje kelio pusėje įrengta poilsiavietė ,,Dvarelis“. Pažintinis takas išgįstas lentomis. Dalis tako dangos padengta vieliniu tinklu – kad lankytojai nepaslystų. Tako pabaigoje pastatytas apžvalgos bokštelis, kad lankytojai galėtų pasigrožėti keružinėmis pušaitėmis apaugusios pelkės plyniomis, kurias iš visų pusių juosia Tyrelių miškas.

Svečių tarpe buvo ir dvi žavios ispanės studentės Raquel ir Rocio, vienerius metus pagal studentų mainų programą studijuojančios Lietuvos žemės ūkio universiteto miškų ir ekologijos fakultate. Paklaustos kaip atrodo joms Lietuva, atsakė kad čia viskas labai žalia.

Nors beveik visą dieną lijo, svečių entuziazmas buvo didelis. Jie drasiai žengė pažliugusiais miškų takais. Seminaro dalyviai pripažino, kad gera  pavasarį ištrūkti iš auditorijų ir laboratorijų, pamatyti kompleksinę miškininkystę vykdančius miškininkus ir pabūti vis dar natūralioje lietuviškoje gamtoje.

Raimondas Matemaitis

VĮ Tauragės miškų urėdija

Vyr.inžinierius