Miškotvarkos projektas
| Redaguota 2011-07-05

Vidinės miškotvarkos projekto 2005-2014 m. santrauka

Miškotvarkos projektas - tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Miškotvarkos projektas parengtas Tauragės miškų urėdijos valdomiems miškams (valstybinės reikšmės miškams). Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2005-2014 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2004 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis ir I - mojo miškotvarkos pasitarimo protokolu. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus).

Natūroje nustatyta:

•medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

•augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

•pomiškio ir trako įvairovė;

•miškų sanitarinė būklė.

Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių vietos, atlikta rekreacinės plėtros studija, inventorizuotos gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos. Įvertinta medžiojamosios faunos būklė.

Svarbiausi Tauragės miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; visuomenės informavimas apie miškų urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą; miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; miško ekosistemų tvarumo užtikrinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius; apaugusios mišku (medynų) žemės ploto didinimas; miškingumo plėtra; visuomenės bendrųjų, su miškais susijusių, reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

•miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

•saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

•miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

•miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Tauragės miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 53971 ha miško plotas. Valstybinės reikšmės miškai užima 32693 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atstatymui - 21277 ha ir kiti miškai ( savivaldybių, bendrijų ir.kt.) - 845 ha.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.

Objekto charakteristika

Tauragės miškų urėdija yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Miškų urėdijos plotas - apie 145 tūkst. ha, iš jų beveik 38 proc. užima miškai. Miškų urėdija išsidėsčiusi dviejų rajonų savivaldybių teritorijoje.

Tauragės rajonas , pagal plotą ir gyventojų skaičių, yra tarp vidutinių Lietuvos rajonų. Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. rajone gyveno 52711 gyventojų, iš jų - 29124 Tauragės mieste. Teritorijos plotas - 1179 km². Rajone įsteigtos 8 seniūnijos.

Šilalės rajonas įsikūręs Lietuvos vakaruose, Tauragės apskrities šiaurinėje dalyje. Rajonas šiaurėje ribojasi su Rietavo bei Telšių rajonais, rytuose su Kelmės rajonu, pietuose su Tauragės, o vakaruose su Šilutės ir Klaipėdos rajonais. Rajoną kerta automagistralė Klaipėda - Vilnius. Rajono administracinis centras - Šilalė. Rajonas suskirstytas į 14 seniūnijų: Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Pajūrio, Palentinio, Šilalės miesto, Šilalės kaimiškoji, Tenenių, Traksėdžio, Upynos, Žadeikių.

Miškų urėdijos teritorijoje yra gana gausus gerų kelių tinklas. 100 ha miško tenka 2,4 km kelių, iš jų - 2,2 km - vietinės reikšmės keliai. Atskirose girininkijose kelių tankumas labai nevienodas. Tankiausias kelių tinklas yra Šilinės (100 ha miško - 4,7 km) girininkijoje, rečiausias - Žygaičių (100 ha - 1,1 km) girininkijose.

Miškų urėdijos teritorijoje yra 375 km kelių su dirbtine danga ir 845 km vietinės reikšmės natūralaus grunto kelių, kurie reikalingi ne tik miškininkų gamybinei veiklai, sanitarinei ir priešgaisrinei miškų apsaugai - jais naudojasi ir privačių miškų savininkai, vietos gyventojai, miško lankytojai. Kasmet miškų urėdija nutiesia po 3 km naujų kelių, taisomi šlapiose vietose nuolatinės priežiūros reikalaujantys keliai.

Tauragės miškų urėdijos teritorijoje yra Pagramančio regioninis parkas, 3 valstybiniai draustiniai (Ančios kraštovaizdžio, Upynos geomorfologinis ir Jūros ichtiologinis), kurių bendras miškų teritorijos plotas sudaro 8758 ha ( 16% nuo viso Tauragės miškų urėdijos teritorijoje inventorizuoto ploto). Be to, 7546 ha miškų yra su apribotu ūkiniu režimu. Tai rekreaciniai (miško parkai, rekreaciniai sklypai, miestų miškai), priešeroziniai ir apsauginiai (laukų, vandens telkinių apsaugos zonų, miško sėkliniai medynai) miškai. Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms plotas yra 16304 ha arba - 29,7% visų miškų urėdijos miškų (šalyje - 33,3%). Daugiau kaip pusė t.y. 8634 ha arba 53% saugomų teritorijų yra valstybinės reikšmės miškuose.

Tauragės miškų urėdijos teritorijoje yra įvairūs parkai - Jūros krantinės (Tauragės mieste), Adakavo, Jocių, Lomių, Ringių. Geros vandens turizmo galimybės Akmenos ir Jūros upe, Draudenių ir Juodežerio ežerais. Rajone yra daugiau nei 130 kultūros ir istorijos paminklų, įskaitant Tauragės dvarą (kartu su parku), Adakavo, Trepų, Lomių, Oplankio dvarus, Tauragės, Lauksargių, Žygaičių, Skaudvilės bažnyčias, Batakių, Pagramančio, Dauglaukio piliakalnius. Reikšmingiausiais objektais laikomi Tauragės pilies ansamblis, Tauragės dvaro sodyba. Tik Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje yra 5 fortifikacinių įrenginių objektai, kurių neaptiksime kitų apskrities savivaldybių teritorijose.

Tauragės miškų urėdijos teritorijoje išskirtos aštuonios Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, randamų vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus teritorijos bei dvi paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Taip pat urėdijos teritorijoje išskirtos gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos, tai:

Kertinės miško buveinės. Bendras plotas 538 ha.

Mažos miško aikštelės. Bendras plotas 5 ha

Pušynai augantys Pa ir Pb augavietėse. Bendras plotas 523 ha.

Natūralios miško laukymės. Bendras plotas 22 ha.

Sklypai su saugotinais pavieniais medžiais. Bendras plotas 1629 ha.

Sklypai kuriuose yra kertinių elementų. Bendras plotas 121 ha.

Neapaugę medynais miško pelkės. Bendras plotas 228 ha.

Pelkiniai medynai paliktini renatūralizacijai. Bendras plotas 68 ha.

Kurinių reintrodukcijai skirtos vietos. Bendras plotas 77 ha.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų miškų (valstybinės reikšmės miškų) plotas (32693 ha) paskirstytas 12 girininkijų: Pajūrio, Pagramančio, Obelyno, Ringių, Pužiškės, Batakių, Žygaičių, Dabrupinės, Balskų, Eičių, Tauragės, Šilinės. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,7 tūkst. ha iki 4,5 tūkst. ha (vidutinis 2,7 tūkst. ha). Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose - į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 51,4 ha, taksacinio sklypo - 2,1 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatiniai) miškų urėdijos teritorijoje nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) miškai užima 5,9% (1929 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai) miškai - 9,6% (3139 ha) ir IV grupės (ūkiniai) miškai - 84,5% (27625 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 30279 ha miškų ploto. Kultūrinės kilmės medžių rūšys vyrauja 31,3% plote. Neapaugusių mišku plotų yra 905 ha (2,7%), iš jų 638 ha kirtavietės ir 175 ha miško aikštės. Ne miško žemių yra 813 ha (2,5% bendro ploto), iš jų daugiausia vandenų (407 ha) ir pelkių (228 ha).

Bendras medynų tūris yra 6,8 mln. kubinių metrų. Pagal vyraujančias medžių rūšis, valstybinės reikšmės miškai Tauragės miškų urėdijoje pasiskirsto taip: pušynai užima 7171 ha (24%), eglynai 13010 ha (44%), ąžuolynai 307 ha (1%), uosynai 90 ha, beržynai 4608 ha (15%), juodalksnynai 3184 ha (11%), drebulynai 1663 ha (5%), baltalksnynai 140 ha. Kitų medžių rūšių medynai auga nedideliuose plotuose. Spygliuočių medynų plotas per vykmetį padidėjo 7%, juodalksnynų - 5%. Beržynų plotas sumažėjo 12%, drebulynų - 13%. Vidutinis medynų tūris 1 ha per vykmetį padidėjo 13 m³ (6%) iki 224 m³. Brandžių medynų tūris 1 ha padidėjo 30 m³ (11%) ir šiuo metu yra 306 m³.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip : jaunuolynai užima 31%, pusamžiai - 29%, bręstantys - 13%, brandūs - 27% bendro medynų ploto.

Miškų urėdijos miškuose vyrauja laikinai užmirkę (63%) ir normalaus drėgnumo (18%) augavietės bei derlingi (57%) ir nederlingi (25%) dirvožemiai.

Išvados apie ūkinę veiklą

Miškotvarkos projekte pateikta ankstesnės miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1991 - 2000 ir 2001 - 2004 metams ir jos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Per praeitą vykmetį miško fonde įvyko tiek kiekybinių, tiek ir kokybinių pakitimų. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus.

2004 metų inventorizacijos metu surinkti duomenys valstybinės reikšmės miškuose ir 1991 metų miškotvarkos duomenimis miškų urėdijos valdomoje teritorijoje skiriasi daugiau kaip 12 tūkst. ha. Miškų urėdijos apskaitoje esančių miškų plotas sumažėjo 27%.

Valstybinės reikšmės miškuose pakito žemės naudmenų struktūra. didžiausi pakitimai įvyko tarp miško ir ne miško žemių.. Miško žemė 1991 metų miškotvarkos duomenimis užėmė apie 88% viso miškų urėdijoje inventorizuoto ploto, tuo tarpu dabar net 98%. Dauguma ne miško žemių buvo privatizuotos. Taip pat dalis ne miško žemių buvo apželdintos. Medynų plotas sumažėjo daugiau kaip 6,8 tūkst. ha. Tačiau medynų užimamo ploto miško žemėje procentas padidėjo 1% nors ir padidėjus kirtimo apimtims padidėjo kirtaviečių plotas (užima 2% miško žemės ploto), tačiau 2004 m. miškotvarkos inventorizuoti miškai ankstesnėje apskaitoje priskirti pelkėms dabar atitinka medynų reikalavimus. Medynų plotas padidėjimas pasiektas ir želdinant neapaugusius mišku ir ne miško plotus arba jiems atžėlus savaime. Padidėjo neapaugusios miškų žemės plotas 376 ha (71%), šį padidėjimą lėmė miškų urėdijai valdymo teise suteikti laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypai (87 ha), bei padidėjęs kirtaviečių plotas (178 ha). Ne miško žemės plotas sumažėjo 85%.

Miškų urėdijos miškuose vyrauja IV grupės miškai (84,5%), iš jų 66% sudaro spygliuočių poūkis, kur vyrauja eglynai (67%).

Miškų urėdijos miškuose nėra nei vienos medžių rūšies III ar IV miškų grupėse, kuriose amžiaus klasių plotas būtų normalus ar artimas normaliam. Pirmos amžiaus klasės eglynų yra net 2 kartus daugiau nei turėtų būti. Pirmos -trečios klasės pušynų yra 2,5 kartus mažiau nei turėtų būti. Džiuginti mažas drebulynų plotas pirmose trijose amžiaus klasėse, bei didelis ąžuolynų plotas I - oje amžiaus klasėje.

Nuo 1958 metų pastebimai pakito medynų taksaciniai rodikliai. Medynų amžius padidėjo 15 metų, bonitetai nežymiai pagerėjo, medynų produktyvumas didėja (retų 0,3 - 0,4 skalsumų medynų plotas sumažėjo 4 kartus ir dabar tesudaro apie 2%). Vidutinis medynų tūris per 50 metų padidėjo 148 m3, per paskutinį vykmetį 13 m³. Brandžių medynų tūris per 50 metų padidėjo 94 m³ (44%).

Pakito miškų rūšinė struktūra. Pušynų plotas išliko pakankamai stabilus (padidėjo 2%). Eglynų plotas padidėjo 5%. Ąžuolynų plotas padidėjo net 69%, tačiau 46% sumažėjo uosynų plotas. Daugiausiai sumažėjo drebulynų (13%) bei beržynų (12%) plotas.

Miškotvarkos nustatyta pagrindinių kirtimų metinė biržė per 1991-2000 m. pagal tūrį iškirsta 87%, ugdymo kirtimais iškirsta 110% (pagal plotą 85%), sanitariniais kirtimais - 400%. Bendras faktinis miško naudojimas buvo apie 29% didesnis negu projektuotas.

Ugdymo kirtimų kokybė įvertinta taip: patenkinamai - 99,5% visų ugdytų ploto ir nepatenkinamai - 0,5% (1989 m. miškotvarkos duomenimis - 3%).

Per paskutinį vykmetį valstybinės reikšmės miškuose plynai iškirstų biržių želdinta 70%, savaime atžėlė 17%, dar neatkurtos kirtavietės užima 13%. Želdinių būklę pakankamai gera: gerų želdinių yra 60%, patenkinamų - 38%, blogų - 1% ir žuvusių - 1%.

Leistinas elninių žvėrių skaičius sąlyginiais elniais pagal mūsų paskaičiavimus (620) artimas nustatytam pagal apskaitą (708). Elninių žvėrių pažeidimų miško želdiniuose, žėliniuose ir medynuose analizė parodė, kad nors laupant žievę medynuose pažeista 195,3 ha medynų, paskutinių metų pažeidimai nustatyti tik 2,0 ha plote. Vadinasi dabartinis elninių žvėrių skaičius artimas teritorijos talpai.

Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas (2005 - 2014 metams)

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2006 - 2010 m.m.), po to, aktualizavus duomenis, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2011-2015 m.m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams, pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą, pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Ateinančiam vykmečiui (2005 - 2014 metams) projektuojama metinė visų kirtimų apimtis yra 144,8 tūkst. m³ likvidinės medienos.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Metinė apimtis				Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha, m³
	plotas, ha	tūris, tūkst.m³		likvido % nuo bendro tūrio
	plotas, ha	bendras	likvidinis	likvido % nuo bendro tūrio
1. Pagrindiniai kirtimai, iš viso	451	126,6	112,5	89	249
2. Pavienių medžių ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas	*	1,3	1,1	85	-
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	934	27,3	17,4	64	19
jaunuolynų ugdymas	545	5,9	0,6	10	1
retinimai	225	9,2	6,5	71	29
einamieji	164	12,2	10,3	84	63
4. Sanitariniai kirtimai	*	16,9	13,5	80	-
5. Kiti kirtimai (specialios paskirties)	*	0,4	0,3	75	-
Iš viso:	*	172,5	144,8	84	-

Miško naudojimo rodikliai:

Iškertamas likvidinis tūris m³ iš 1 ha mišku apaugusio ploto	4,78
Pagrindinių kirtimų dalis visame naudojime, %	78
Bendro medienos prieaugio naudojimas, %	81
Miško naudojimo % nuo viso medynų tūrio	2,5
Plynai iškertamo ploto % nuo medynų ploto	1,3

Miško atkūrimas. Esamų neapaugusių mišku plotų projektuojama želdinti 663 ha (74,3%), paliekama želti 179 ha (20,0%) ir mišrus atkūrimo būdas numatytas 51 ha (5,7%) plote. Šių plotų atkūrimo būdas nustatytas miškų inventorizacijos metu. Želti paliekama 77% pelkinių ir užmirkusių bei 23% kitų augaviečių plotai. Želdymui numatytuose neapaugusiuose mišku plotuose projektuojama sodinti: 28,2% - mišrūs eglės-juodalksnio, 15,7% - eglės, 11,8% - mišrūs eglės-pušies, 7,8% - mišrūs eglės-ąžuolo, 3,0% - mišrūs pušies-eglės ir 2,5% - mišrūs ąžuolo-eglės želdiniai. Esamų želdintų neapaugusių miškų plotų kirtavietės užima 638 ha (72%), aikštės - 162 ha (18%) ir žemė skirta miškui įveisti- 87 ha (10%). Kirtavietės turi būti atkurtos per 3 metus.

2005-2009 metų biržių numatoma želdinti 1530 ha (81%) ir paliekama želti 368 ha (19%). Želdymui numatytuose 2005-2009 metų biržėse projektuojama sodinti: 43,2% - mišrūs eglės-juodalksnio, 12,5% - mišrūs pušies-eglės, 9,1% - mišrūs eglės-pušies, 9,1% - eglės, 5,5% - mišrūs eglės-ąžuolo, ir 2,0% - mišrūs ąžuolo-eglės želdiniai. Visos žėlimui paliktos pirmo penkmečio biržės tai užmirkusių ir pelkinių augaviečių želvietes.

Dalinis želdymas esamuose jaunuolynuose projektuojamas 22 ha plote įvairiose girininkijose. Tai daugiausia mažo skalsumo eglės želdiniai, kuriuose numatoma želdinti 1000-1500 vnt./ha eglės sodmenų.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Buvo įvertintos medynų selekcinės savybės, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Valstybinės reikšmės miškuose natūraliai atkrintanti tūrio dalis kasmet sudaro apie 16,6 tūkst.m³ (13,3 tūkst. m³ likvido). Inventorizacijos metu rasta 6,31 tūkst. m³ sausuolių ir virtelių. Projektuojama metinė sanitarinių kirtimų norma - 16,9 tūkst. m³ bendro ir 13,5 tūkst. m³ likvidinio tūrio. Siekiant išsaugoti ekologiškai vertingą negyvąją medieną, sanitarinių kirtimų norma sumažinta. Projektuojama palikti dalį sausuolių bei virtelių medynuose.

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (40% miškų), vidutinio degumo (25%) ir žemo degumo (35%). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 205 km per metus).

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal nuomininkus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 21 briedis, 433 taurieji elniai, 500 stirnų, 666 šernai. Numatyta įrengti 16 ėdžių, 16 šėryklų šernams ir 10 daržinėlių - pašiūrių, 65 stacionarius bokštelius, 2 žvėrienos apdorojimo aikšteles, 56 laižyklas.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas, ateinančiam vykmečiui, pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.

Ūkininkavimas saugomose teritorijose, gamtinių požiūrių vertingose teritorijose ir kertinėse miško buveinėse. Pateiktos Tauragės miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose esančias Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, randamų vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus teritorijos, paukščiu apsaugai svarbios teritorijos bei nustatyti apribojimai ūkininkaujant jose.

Daugeliu atvejų geriausias būdas KMB vertybėms išsaugoti - nevykdyti jose jokios ūkinės veiklos. Ūkininkavimas ir stambių medienos liekanų šalinimas mažina daugumos KMB tipų vertę. Pateiktos rekomendacijas kokios tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti atskiruose kertinių miškų buveinių tipuose, esančiuose Tauragės miškų urėdijoje.

Pateiktos rekomendacijos kokios tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 335 ha miškų (0,6% viso miškų ploto), iš jų 213 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Valstybinės reikšmės miškuose buvo inventorizuota 22 miško poilsiavietės su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kuriose vyksta intensyvi rekreacija, dalį iš jų reiktų atnaujinti. Parengta Tauragės miškų urėdijos rekreacinės plėtros studija. Miškų urėdijos projektuojamą rekreacinę sistemą sudarys 4 pėsčiųjų takai. 1 dviračių takas, 4 poilsiavietės 27 atokvėpio vietos. 1000 ha valstybinės reikšmės miško tenka 2 naujos poilsio vietos. Miškų urėdijos miškuose yra 3 stovyklavietės ir naujos neprojektuojamos.

Planuojamos metinės pajamos ir išlaidos 2006 - 2010 metais. Miškų urėdijos metinės pajamos suprojektuotos, atsižvelgiant į prognozuojamą kirstinos medienos sortimentinę struktūrą bei faktines 2004 m. - 2005 m. kainas

Išlaidos, tiesiogiai priklausančios nuo gaminamos produkcijos apimties, planuojamos, atsižvelgiant į 2004 m. sąlyginio produkcijos vieneto kainas bei suprojektuotas darbų apimtis.

Esant dabartinei pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija planuojamu laikotarpiu turėtų dirbti pelningai. Bendrasis pelningumas dėl padidėjusių kirtimų apimčių galėtų siekti 4,9%, arba 669,6 tūkst. Lt. Tačiau, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius, šis planuojamas ūkinės veiklos rezultatas gali keistis. Planuojamos metinė pajamos turėtų būti 13728 tūkst. litų, 89% iš jų sudarys pajamos už žaliavinę medieną. Planuojamos metinės išlaidos - 13059 tūkst. litų, 30% iš jų sudarys apvaliosios medienos gamybos tiesioginės išlaidos.

Vertinant galimus medienos kainų, kaip esminio pajamų dydį lemiančio veiksnio, pokyčius (37 pav.) matyti, kad kainų sumažėjimas 5% dar leistų urėdijai pasiekti tik 0,5% bendrąjį pelningumą, o sumažėjus medienos kainoms 10%, urėdija patirtų nuostolį, sudarantį daugiau nei 4% planuojamų pajamų.

Atsižvelgiant į tai, kad ateityje darbo užmokestis, lyginant su kitų išteklių bei medienos kainomis, santykinai turėtų didėti, buvo įvertintas urėdijos ūkinės veiklos bendrojo pelningumo jautrumas darbo užmokesčio didėjimui. Nustatyta, kad, nepasikeitus kitoms sąlygoms, o darbo užmokestį padidinus 10%, urėdijos pelningumas siektų mažiau nei 2%. Darbo užmokesčiui padidėjus apie 15 - 20%, urėdijos veiklos finansinis rezultatas būtų neigiamas.

Laukiami miško išteklių pokyčiai 2005-2014 metais. Bendras medynų plotas padidės tiek dėl želdinimo laisvos valstybinės žemės sklypuose, tiek dėl medynų, kurie susiformuos savaime ne miško plotuose. Kirtaviečių plotas padidės, nes didėja ir plynų kirtimų apimtys. Žemės ūkio naudmenų plotų neturėtų atsirasti. Laukiama teigiamų medynų pasiskirstymo vyraujančiomis medžių rūšimis pakitimų. Dėl brandžių drebulynų, baltalksnynų, beržynų ir juodalksnynų kirtimo, jų plotas sumažės apie 13%. Pušynų ir eglynų plotas turėtų padidėti daugiau kaip 7%, nes iškirstuose drebulynuose, baltalksnynuose ir dalinai beržynuose bei laisvos valstybinės žemės sklypuose bus želdoma šiomis medžių rūšimis. Kietųjų lapuočių turėtų padidėti apie 42%. Nors dalis uosių ir numirs tačiau sėkmingai vykdant ąžuolynų atkūrimo programą gale vykmečio kietųjų lapuočių medynų turėtų ženkliai padidėti. Tokie pasikeitimai galimi tik tuo atveju, jeigu pavyks išlaikyti maždaug esamą kanopinių žvėrių skaičių. Spygliuočių ir kietųjų lapuočių plotas padidės ne tik dėl želdinių įveisimo, bet ir dėl kokybiškai atliktų ugdymo kirtimų, kurių dėka dalis minkštųjų lapuočių medynų taps spygliuočių medynais.

Per vykmetį visų rūšių kirtimais turėtų būti iškirsta apie 81% prieaugio (arba 1725 tūkst.m³), todėl vykmečio gale bendras medynų tūris padidės beveik 1%, o vidutinis 1 ha tūris sumažės 5 m³ (kadangi padidės mišku apaugusios žemės plotas). Kadangi daugiau kaip 78% viso iškertamo tūrio bus iškirsta pagrindiniais kirtimais, tai nemaži brandžių ir perbrendusių medynų plotai bus nukirsti plynai. Dėl šios priežasties vidutinis medynų amžius ir brandžių medynų plotas, III ir IV grupės miškuose, vykmečio pabaigoje gali šiek tiek sumažėti.

Prognozės ir skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

Miškotvarkos projektas | Redaguota 2011-07-05

Miškotvarkos projektas
| Redaguota 2011-07-05