Ringių girininkija
| Redaguota 2011-09-06

Ringių girininkija įkurta 1993-11-23 dabartiniame naujai pastatytame girininkijos raštinės pastate, kuris yra Mažonų seniūnijos Tuščių km.

Pavadinimas kilo iš Ringių kaimo pavadinimo, kada prieš karą šalia Ringių dvaro ir buvo girininkija, kuri turėjo apie 14 ha žemės. Po antrojo pasaulinio karo girininkija buvo perkelta į nusavintą sodybą šalia buvusio Tuščių dvaro. Šiame pastate girininkijos raštinė išbuvo iki 1979 m., kai Ringių girininkija, buvo sujungta su Obelyno g-ja. 1991m. dalis miškų atiteko Tauragės g-jai, o kita dalis liko Obelyno g-jai. Kol 1993 m. buvo pastatytas naujas, gražus raštinės, kartu ir gyvenamasis pastatas, taip pat ūkiniai pastatai ir atkurta buvusi girininkija. 98,1 proc. girininkijos sudaro IV grupės (ūkiniai ) miškai, likusią dalį (1,9 proc.) – III grupės (apsauginiai) miškai.

Girininkijos miškai išsidėstę pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir yra nutolę apie 17 km nuo Tauragės miesto, Šilalės kryptimi.

Makroreljefas – lygus.

Didžiausias girininkijoje yra Ringių miško masyvas.

Per girininkijos teritoriją teka Irtuonos upė, taip pat Užupio, Girupio, Šaltinbaubės, Būdupio, bei Ringės upeliai, Gramančios upelio ištakos paverstas melioracijos grioviu.

2010 01 01 girininkijos valdomas valstybinių miškų plotas 2900,3 ha. Girininkijos valdomi ne valstybinės reikšmės miškai – 2,4 ha. Privatūs miškai girininkijos ribose užima – 563,6 ha. Rezervuotini miškai užima 169,0 ha. Iš viso – 3635,3 ha. Girininkija padalinta į dvi eiguvas – Kreivių ir Sutkų. Sutkų eiguvos plotas 1540,5 ha, įskaitant ir 56,0 ha rezervuotinų miškų. Kreivių eiguvos plotas – 1528,8 ha, įskaitant 113 ha rezervuotinų miškų. Rezervuotinuose miškuose vykdomas tik bendras medynų būklės stebėjimas, bei priežiūra nuo savavališkų trečiųjų asmenų veikų.

Šlapių žemių fondas (U+P+Pn hidrotopai) sudaro 20,3 ha.(8,9 proc. bendro miško žemės ploto). Laikinai užmirkusio hidrotopo dirvožemiai vyrauja ir užima 87,4 proc., normalaus drėgnumo tik 3,7 proc.

Girininkijoje vyrauja derlingi ( c trofotopas) - 53,6 proc. ir labai derlingi ( d trofotopas) - 33,5 proc. dirvožemiai. Ypač derlingi su uosiais medynai (f trofotpoas) sudaro 7,4 proc., o nederlingi ( b trofotopas) 5,5 proc.

Girininkijoje didžiausią plotą užima eglynai 1219,8 ha (miškotvarkos duomenys 2004 m.), beržynai – 610,2 ha, drebulynai – 358,9 ha, bei juodalksnynai – 344,2 ha. Šie medynai sudaro beveik 93 proc. visų medynų. Procentinis pasiskirstymas pavaizduotas grafike nr. 5.1.

Vidutinis eglynų amžius- 39 m., beržynų – 45 m., juodalksnynų – 54 m., drebulynų – 62m.

Vidutinis eglynų tūris – 176 ktm/ ha, beržynų – 216 ktm/ha, juodalksnynų – 295 ktm/ha, drebulynų – 329 ktm/ha.

Girininkijos miškuose yra 45,28 km kelių, iš jų 37,88 km valstybinės reikšmės miškuose, su dirbtine danga – 24,33 km.

Miškotvarkos nustatyta metinė pagrindinių kirtimų apimtis 15470 ktm. Ugdymo kirtimų vidutinė metinė apimtis – 1434 ktm. Sanitarinių kirtimų apimtis – 1060 ktm. Detalesnė informacija pateikta lentelėje

Ugdymo kirtimų rūšis	Suprojektuota vykmečiui, ha	Kirtimų kartojimo periodas, metai	Metinė apimtis
			Plotas, ha	Iškertamas tūris, ktm
			Plotas, ha	Bendras	Likvidinis
Jaunuolynų ugdymas	658,0	5; 10	65,8	651	73
Retinimai	170,7	10	17,1	855	601
Einamieji kirtimai	126,5	10	12,7	896	760
Iš viso:	955,2		95,6	2402	1434

Per paskutinį dešimtmetį girininkijoje kasmet atkurta ir įveista naujų miškų vidutiniškai apie 45,4 ha. kasmet – želdinant vidutiniškai po 41,3 ha bei paliekant savaiminiam atžėlimui vidutiniškai po 4,1 ha.

Naujai įveisiamų miškų plotas girininkijoje palaipsniui didėjo nuo 2007 metų.

Kertinės miško buveinės sudaro tik nedidelę dalį visų miškų, tačiau jose telkiasi palyginti daug kraštovaizdyje aptinkamų biologinės įvairovės elementų, ypač retų ar nykstančių rūšių.

Girininkijos miškuose išskirta 51,71 ha kertinių miško buveinių (KMB). Girininkijoje vyrauja šlapiųjų juodalksnynų kertinių miško buveinių tipas (34,5 ha arba 66,7 proc. visų KMB). Be šio tipo, taip pat yra išskirti upelio šlaitų, plačialapių miškų, eglynų ir mišrių miškų su eglėmis KMB tipai.

Kvartalas	Sklypas	Plotas	KMB tipas
3	20	2,98	Eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis
4	1	1,31	Upės šlaitas
11	21	1,26	Šlapieji juodalksnynai
14	16	5,14	Šlapieji juodalksnynai
16	23	0,82	Eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis
20	33	3,82	Plačialapių miškai
22	22	6,93	Šlapieji juodalksnynai
24	12; 17; 18; 20; 21.	2,76	Šlapieji juodalksnynai
25	15	0,53	Šlapieji juodalksnynai
26	19	5,47	Šlapieji juodalksnynai
26	14	1,92	Šlapieji juodalksnynai
28	32	2,44	Šlapieji juodalksnynai
28	23	6,06	Upės šlaitas
28	27	1,53	Šlapieji juodalksnynai
32	39	0,53	Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva ar ganykla
32	37	3,22	Šlapieji juodalksnynai
32	33; 35; 36	1,69	Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva ar ganykla
33	43;47	3,3	Šlapieji juodalksnynai
	Iš viso:	51,71

Girininkijos valstybinės reikšmės miškuose nėra rekreacinės paskirties miškų. Girininkijoje yra trys poilsiavietės bei dvi atokvėpio vietos.

Girininkijos miškuose išskirta 150,3 ha sklypų su saugotinais pavieniais medžiais.

Šalia Kreivių kaimo yra to paties pavadinimo piliakalnis, senosios Kreivių kaimo kapinaitės. Sutkų miške Kv. 29. metalinis kryžius su pavardėmis, žuvusiems partizanams atminti.

Girininkijos kolektyvas: girininku dirba Kęstutis Kinderis, girininko pavaduotojas Modestas Žutautas, eiguliai, Simas Bielskis ir Donatas Mintautiškis.

Seniau dirbę girininkai Edvardas Bielskis, Romas Paulynas, Jonas Viršila, Jonas Laucius, Šulskis.

Tauragės rajonas Mažonų seniūnija Tuščių kaimas Ringių girininkija.

Elektroninio pašto adresas ringiai@taumu. lt. Girininkijos telefonas (8 446) 44707.

Ringių girininkija | Redaguota 2011-09-06

Ringių girininkija
| Redaguota 2011-09-06