Saugomos teritorijos
| Redaguota 2011-08-22

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, didelės aplinkosauginės vertės miškus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

Saugomų teritorijų apskaitą, apsaugą bei tvarkymą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Aplinkos apsaugos, Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, apsaugos sutartys.

Saugomos gamtinės teritorijos registruojamos, įrašant jas į Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų kadastrą. Kultūros paveldo objektai registruojami, įrašant juos į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais. Gamtos ir kultūros paminklais juos skelbia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu.

Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį, urėdijos teritorijoje išskirti draustiniai skirstomi į gamtinius ir kompleksinius. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus draustiniai - skiriami į valstybinius ir savivaldybių. Tauragės miškų urėdijos teritorijoje yra Pagramančio regioninis parkas, 3 valstybiniai draustiniai (Ančios kraštovaizdžio, Upynos geomorfologinis ir Jūros ichtiologinis), kurių bendras miškų teritorijos plotas sudaro 8758 ha arba 18 proc. nuo viso Tauragės miškų urėdijos teritorijos ploto. Be to, 7546 ha miškų yra su apribotu ūkiniu rėžimu. Tai rekreaciniai (miško parkai, rekreaciniai sklypai, miestų miškai), priešerozinai ir apsauginiai (laukų, vandens telkinių apsaugos zonų, miško sėkliniai medynai) miškai. Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms plotas yra 16304 ha arba – 29,7 proc. visų miškų urėdijos miškų (Lietuvos Respublikoje – 33,3 proc.).

PAGRAMANČIO REGIONINIS PARKAS

Pagramančio regioninis parkas įkurtas 1992m. Rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.

Pagramančio regioninio parko plotas — 13644 ha, iš kurių miškai užima 58,1 proc. Regioniniame parke yra 5 draustiniai: Tyrelių, Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdžio, Lylavos hidrografinis ir Plynosios telmologinis. Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdyje įspūdingai atrodo Pagramančio, Genių, Alangos, Jocių atodangos, jų skardingus šlaitus sukūrė dvi gamtos jėgos — upės srovė ir gravitacija.

Pagramančio regioniniame parke yra įrengti 3 pėsčiųjų pažintiniai takai — Lylavos hidrografinio draustinio, kuris saugo nepaliestą, natūralų Lylavos upelį ir jo slėniuose augančia augmeniją. Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis, gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės “Lakštingalų slėnis”, tai puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Plynosios aukštapelkės pažintinis takas garsėja kaip tipiškas aukštapelkės kompleksas su plynėmis, ežerokšniais ir apypelkio miškais. Pelkėje durpių sluoksnio storis 3 - 4 m., pelkės plotas 357 ha. Šio pažintinio tako ilgis 1,6 km, kuriuo vaikščiojant patogu susipažinti su pelkės flora ir fauna.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės — Dapkiškių, Matiškių, Kreivių, Indijos, Vaičių, Biržų lauko, Kuturių, Pagramančio piliakalniai, kryžiuočių karų laikotarpio, gynybinės grandinės Jūros ir Akmenos upių krantuose objektai, kurie apipinti įvairiomis legendomis ir padavimais. Pagramančio regioniniame parke gausu lankytinų vietų, tai Tamošaičių akmuo “Milžinas”, Akmenos upės didžioji rėva, Balskų tvenkinys, Vaičių vandens malūnas. Geriausia susipažinti su Pagramančio regioniniu parku plaukiant Jūros ir Akmenos upėmis baidare. Tai puiki proga pasigrožėti nuostabiu kraštovaizdžiu, iškylautojų patogumui yra įrengtos poilsiavietės.

Pagramančio regioniniame parke esančios senovinės gyvenvietės, dvaravietės , kapinaitės, Pagramančio miestelis ir bažnyčia sudaro vientisą lankytojų kultūros paveldo objektų kompleksą. Pagramančio Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia pastatyta 1774 metais Žemaitijos vyskupo Jono Domininko Lapačinskio. Bažnyčioje yra dailės paminklų sukurtų XVIII-XIX a., išlikęs 1773 metais statytas centrinis altorius su keturiomis skulptūromis. Bažnyčioje saugomas XVIII- XIX a. arnotas su Sluckio juosta.

Lakštingalų slėnis	Genių atodanga

Plačiau apie Pagramančio regioninį parka galima sužinoti čia:

Pagramančio regioninis parkas

VALSTYBINIAI DRAUSTINIAI

Tauragės miškų teritorijoje yra 3 valstybiniai draustiniai. 2004 metų miškotvarkos inventorizuotos valstybinių draustinių miškų teritorijos plotas — 515 ha, iš kurio — 510 ha miško žemės, tame tarpe — 495 ha medynai.

Ančios kraštovaizdžio draustinis.

Žemiau Skaudvilės miestelio dėl stačių krantų ir gražių atodangų 1992 m. buvo įsteigtas Ančios kraštovaizdžio draustinis, apimantis 309 ha pakrančių teritorijos. 2004 m. Tauragės miškų urėdijos, Batakių girininkijos teritorijoje inventorizuotas miško žemės plotas — 209 ha. Draustinio paskirtis — išsaugoti Ančios upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis.

Upynos geomorfologinis draustinis.

1992 m. buvo įsteigtas Tauragės miškų urėdijos, Obelyno girininkijos teritorijoje Upynos geomorfologinis draustinis, kurio bendras plotas sudaro 576 ha, inventorizuotas miško žemės plotas — 87 ha. Šio draustinio paskirtis — išsaugoti būdingą Žemaičių aukštumos pietinio šlaito reljefą.

Jūros ichtiologinis draustinis.

Jūros upė nuo užtvankos Tauragėje iki žiogių (43 km), Šešuvio upė nuo Upynos upės iki žiogių (55,1 km), Upynos upė (16 km). 2004 m. Tauragės miškų urėdijos, Batakių, Eičių, Tauragės, Šilinės girininkijų teritorijoje inventorizuotas miško žemės plotas — 215 ha. Jo paskirtis — saugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės.

Saugomos teritorijos | Redaguota 2011-08-22

Saugomos teritorijos
| Redaguota 2011-08-22