Tauragės girininkijos pavadinimas atsirado 1849 m,kai Kauno gubernijoje buvo įsteigtos 8 girininkijos. Tuomet ji vadinosi Raseinių 2 -ąja girininkija, o nuo 1898 m - Tauragės girininkija.Tada valstybinių miškų plotas buvo 27611 ha.
Šiuo metu Tauragės girininkija ir jos prižiūrimi miškai išsidėstę Tauragės miesto šiaurinėje dalyje.Per girininkijos teritoriją teka Jūros ir Šunijos upės. Iš miškų išteka Beržės bei Miliušos upeliai, į kuriuos vandenys suteka iš miške iškastų kanalų. Kanalų ilgis - 35 km.Dalis girininkijos prižiūrimų miškų yra į pietus nuo miesto. Tai prie Taurų gyvenvietės, Lauksargių, Griežpelkių kaimuose,kur miškai išsidėstę šlaituose.Kitur esančių miškų reljefas - lygus.
Girininkijos veiklos teritorijoje yra 6978,1 ha miškų(2005 m duomenys). Šiuo metu girininkijos valdomi miškai sudaro 2079,3ha,privatūs - 1570,7, kitos paskirties miškai - 113,3 ha.Iš viso-3763,3 ha. Vidutinis kvartalo dydis - 28,9 ha.
82 procentai medynų yra normalaus drėgnumo, 18 proc.užima juodalksnynai ir dalis pušynų(buves durpynas) Girininkijos miškuose vyrauja Lc augavietė.
Eglynai sudaro 803,3ha,pušynai-592,5 ha,juodalksnynai-305,4 ha, beržynai 161,7 ha, drebulynai-7,0 ha,baltaksnynai - 7,6 ha,.
Girininkijos metinė kirtimų apimtis nustatyta miškotvarkos yra 8585 ktm. Plynais kirtimais kertama - 15 ha,neplynais-33 ha, retinimo kirtimais-3 ha, einamais kirtimais-6 ha, jaunuolynų ugdymo kirtimais-29 ha.
Per metus apželdom vidutiniškai po 14 ha. Miškas atkuriamas spygliuočiais su lapuočių priemaiša. Per vykmetį ne miško žemėje(Lauksargiai) apsodinta 108 ha plotas.
Girininkijoje, esančios 9 - nios kertinės buveinės,užima 10,5 ha plotą. Jos išsidėsčiusios Oko miške.
Kadangi girininkijos miškai ribojasi su Tauragės miestu, jie gausiai lankomi miestelėnų. Jų patogumui įrengtos 4 poilsiavietės,bei miške prie takų pastatyti suolai poilsiui.
Girininkijai po II pasaulinio karo vadovavo Jonas Dilba,jį pakeitė Kęstutis Bagdanavičius, po jo girininku dirba Albertas Alfredas Katkus.